Regionų balsai. Savaitės apžvalga — 20260306

Atlyginimų skirtumas tarp sostinės ir kitų Lietuvos regionų išaugo iki 443 eurų

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį atlyginimų skirtumas tarp sostinės regiono ir centrinės bei vakarinės Lietuvos dalies padidėjo 29 eurais ir pasiekė 443 eurus. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius sostinės regione siekė 2 772,2 euro, o centriniame ir vakariniame regionuose — 2 329 eurus. Didžiausi atlyginimai užfiksuoti Vilniaus apskrityje, o mažiausi — Marijampolės apskrityje.

Panevėžys patvirtino trejų metų biudžetą

Panevėžio miesto taryba patvirtino 2026–2028 m. biudžetą. Daugiausia lėšų planuojama skirti švietimui — mokyklų plėtrai, mokytojų pritraukimui ir infrastruktūros gerinimui. Taip pat numatyti dideli projektai: sporto centro „Aukštaitija“ rekonstrukcija, Kultūros centro salės modernizavimas, muziejaus „Stasys Museum“ plėtra ir miesto teritorijų tvarkymas. Be to, mieste bus tęsiamas gatvių, tiltų ir sankryžų remontas, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

Saulės parkas „Elektrum Lietuva“ pradėjo veikti Šalčininkų rajone

Šalčininkų rajone prie „Litgrid“ tinklo prijungtas bendrovės „Elektrum Lietuva“ 65 MW galios saulės parkas. Į projektą investuota apie 38 mln. eurų. Tikimasi, kad parkas per metus pagamins apie 82 gigavatvalandes elektros energijos — tiek pakaktų maždaug 28 tūkst. namų ūkių. Bendrovė pažymi, kad šis projektas padės padidinti žaliosios energijos gamybą Lietuvoje ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių šaltinių.

Kaune paskelbti „Metų kauniečiai“

Kaune paskelbti projekto „Metų kauniečiai“ nugalėtojai — juo kasmet pagerbiami žmonės, prisidėję prie miesto gyvenimo.
Pagrindinį titulą „Kauno metų moteris“ pelnė Kauno klinikų gydytoja Vilma Traškaitė-Juškevičienė, dalyvaujanti medicinos misijose Ukrainoje.

• „Metų misija“ — profesorius, ilgametis Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
• „Metų reiškinys“ — mama Aistė ir dukra Gabija, padėjusios ieškoti dviejų merginų žudiko.
• „Sėkmės istorija“ — Kauno gidas ir projekto „Kauno detalės“ įkūrėjas Laimonas Užomeckis.
• „Metų kūrėjas“ — buvęs Kauno valstybinės filharmonijos vadovas ir Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjas Justinas Krėpšta.
• „Metų karta“ — Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda ir treneris Albertas Juškauskas.

Vienoje Druskininkų mokyklų įvestas „švediškas stalas“

Druskininkuose, „Leipalingio“ progimnazijoje, mokyklos valgykloje pradėtas taikyti „švediško stalo“ principas. Dabar mokiniai gali patys pasirinkti, kokį maistą ir kokį jo kiekį dėti į lėkštę. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pažymėjo, kad naujovę vaikai priėmė labai gerai: „Vaikai patenkinti, gali patys pasirinkti, kiek ir ko dėti į lėkštę, o tuo pačiu sumažėjo maisto atliekų. Vienas mokinys net pasakė: „Čia kaip turkiškame restorane“.“

Arklių maudymo Anykščiuose tradicija įtraukta į nematerialaus paveldo sąrašą

Arklių maudymo tradicija per naktinės ganybos šventę Anykščiuose įtraukta į Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvadą. Šis paprotys susijęs su sena tradicija „Naktigonė“, kai po sunkių darbų arkliai naktimis būdavo ganomi pievose, o prieš tai maudomi Šventosios upėje.

Lietuvoje startuoja „5-os dienos festivalis“: režisieriai rodys filmus skirtinguose miestuose

Lietuvos kino klubas pradeda projektą „5-os dienos festivalis“. Jo metu kiekvieno mėnesio 5 dieną skirtinguose Lietuvos miestuose vyks nemokami lietuviškų filmų seansai ir žiūrovų susitikimai su jų autoriais. Režisieriai pažymi, kad tokie susitikimai leidžia išgirsti žiūrovų reakciją ir aptarti ne tik kiną, bet ir šalies kultūrinį gyvenimą. Iniciatyvos tikslas — stiprinti visuomenės susidomėjimą nacionaline kultūra ir vienyti žmones.