2020-ieji… Metai, kurių greičiausiai niekada nepamiršime. Planavome keliones ir grandiozines premjeras, o vietoj to mokėmės kepti naminę duoną su raugu, šlavėme iš lentynų tualetinį popierių ir jaukinomės darbinius susitikimus „Zoom“ platformoje. Pasaulyje staiga buvo paspaustas pauzės mygtukas, medicininės kaukės tapo pagrindiniu kasdieniu aksesuaru, tačiau net ir šiuo keistu izoliacijos laiku muzika ir kultūra toliau mus vienijo, atrasdamos visiškai naujų formų.
„On Fire“ ir sudužusios viltys nugalėti
Lietuvai muzikiniai 2020-ieji prasidėjo neįtikėtinu pakilimu. Grupė „The Roop“ su hitu „On Fire“ be konkurencijos laimėjo nacionalinę atranką. Lažybininkai ir gerbėjai visoje Europoje vienbalsiai pranašavo Lietuvai istorinę pergalę „Eurovizijoje“. Šalį apėmė tikra karštinė: keistą, bet užburiantį šokį su pirštais kartojo absoliučiai visi – nuo moksleivių iki politikų.
Tačiau kovą trenkė perkūnas iš giedro dangaus – dėl pandemijos konkursas buvo atšauktas pirmą kartą per visą savo 65 metų istoriją. Tai sudaužė gerbėjų širdis, bet nepalaužė dvasios: lietuviai masiškai žengė į savo balkonus, visu garsu leido „On Fire“ ir šoko, palaikydami vieni kitus per atstumą.
„The Weeknd“ rekordas ir pasaulinis „TikTok“ bumas
Kol žmonija sėdėjo namuose, pasaulinė muzikos industrija taip pat išgyveno tektoninius lūžius. Neabejotinu metų himnu tapo Kanados atlikėjo „The Weeknd“ kūrinys „Blinding Lights“. Daina, turinti galingą nostalgišką devintojo dešimtmečio synth-pop prieskonį, pagerino istorinius „Billboard“ topų rekordus ir skambėjo tiesiog visur.
Tuo pat metu įvyko absoliutus socialinio tinklo „TikTok“ populiarumo sprogimas. Karantine uždaryti žmonės masiškai plakė dalgonos kavą, žiūrėjo beprotišką dokumentinį serialą „Tigrų karalius“ (Tiger King) per „Netflix“ ir mokėsi trumpų šokių judesių pagal virusinius garso takelius. Muzika tapo neatsiejama nuo iššūkių, o atlikėjai suprato: 15 sekundžių „TikTok“ platformoje dabar gali paversti dainą pasauliniu hitu.
Koncertai automobiliuose ir naujoji realybė
Kultūrinis gyvenimas, netekęs įprastų stadionų ir klubų, greitai atrado naujus formatus. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neįtikėtiną populiarumą įgijo drive-in renginiai. Žmonės važiavo į milžiniškas automobilių stovėjimo aikšteles ir aerodromus, kad žiūrėtų kiną ar klausytųsi gyvų mėgstamų grupių pasirodymų neišlipdami iš savo automobilių. Vietoj įprastų plojimų publika mirksėjo žibintais ir spaudė garso signalus. Tai buvo keistas, kartais sunkus, bet savaip neįtikėtinai vienijantis laikas.