Rusiškus kanalus Lietuvoje anksčiau daugiausia žiūrėjo ne tautinės mažumos, o patys lietuviai, sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas dr. Mantas Martišius. Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, uždraudusių Rusijos ir Baltarusijos propagandinius kanalus. Ar to pakanka? Pasak M. Martišiaus, ne. „Apsaugoti žmogų yra vienas dalykas. Bet jeigu norime, kad jis turėtų kritinį mąstymą, būtų pilietiškas, turime jam ir kažką pasiūlyti“, – sako jis laidoje „Ar susikalbam?“.
Jis primena, kad dar 2013 m. rusiški kanalai kartu sudėjus surinkdavo apie 16 proc. žiūrovų. Paplitęs įsitikinimas, kad juos žiūrėjo tautinės mažumos, LRTK pirmininko teigimu, neteisingas:
„Anaip tol. Tie skaičiai rodė, kad didžioji dalis žiūrovų buvo lietuviai. Tai susigrąžinom savo žmones.“
Didžiausia problema dabar yra Telegram kanalai ir socialiniai tinklai, kurių mastas lieka „šešėlyje“.
Žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis vaidmenį M. Martišius paaiškina paprastu pavyzdžiu: skelbimas laiptinėje, kurio niekas neperskaito. Kad žinia pasiektų visus, reikia kanalo, kuriuo ji ateitų žmogui suprantama kalba.
„Ar palikti žmogų – mes su tavim bendrausim, kai prabilsi lietuviškai, – teisingiausias būdas? Nemanau. Jie dažnai nekalba valstybinės kalbos ne dėl to, kad nenori, bet dėl to, kad negali.“
Tačiau jo žinia žmogui, kuris lietuviškai nekalba, aiški:
„Lietuva yra demokratinė šalis, gerbianti savo piliečius. Todėl jis turėtų išmokti lietuvių kalbą, integruotis, ir viskas bus gerai.“
Visą pokalbį žiūrėkite ir klausykite portale Lrytas.lt
Lrytas ir RADIOR projektą „Ar susikalbam?“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas